Artėjantį savaitgalį eismas Lietuvoje pasikeis. Lapkričio 1-ąją dalyje kelių keičiasi maksimalus leistinas greitis, prasideda dygliuotų padangų sezonas, o visa tai lydės eismo spūstys prie kapinių – visų šventųjų dieną lietuviai skubės aplankyti artimųjų kapų.Jeigu padangas keistis lietuviai nesunkiai įpranta, nes tai sufleruoja oras, prie mažesnio greičio daugiau nei 400 km ilgio ruože įprasti sunkiau. Nuo balandžio 1 iki spalio 31-os maksimalus leistinas greitis keliuose Vilnius-Panevėžys ir Kaunas-Klaipėda yra 130 km/val., tačiau nuo lapkričio 1 iki kovo 31-os jis mažėja iki 110 km/val. Analogiškai mažėja ir leistinas greitis greitkeliuose (Vilnius-Kaunas ir Šiauliai-Radviliškis). Vasaros sezonu čia leistina važiuoti 120 km/val., žiemą – 110 km/val.
Leistinas greitis keičiasi tik šiuose keliuose. Gyvenvietėse jis ištisus metus lieka toks pat – 50 km/val., žvyrkeliuose – 70 km/val., o užmiesčio keliuose – 90 km/val.

Įpročių svarba
Pasak eismo specialistų, svarbiausias dalykas, kurį vairuotojai turi atlikti atėjus šaltajam sezonui – įpročių pakeitimas.
„Dažnai man sako – važiavome, slydome – buvo žiauru, o išlipome iš mašinos ir tik supratome, kad vos ant kelio galime pastovėti. Žmogus vos pastovi, griūna, kaip slidu. Bet tuo metu, kai jis atsisėda į mašiną ir važiuoja kaip vasarą. Sukibimas su keliu žiemą ir vasarą skiriasi kaip diena ir naktis“, – palygina Dakaro bekelės maratono dalyvis Antanas Juknevičius.
Pasak lenktynininko, vien tik automobilio paruošimas žiemai – padangų ir langų skysčio pakeitimas, – nuo pavojų neapsaugos. Svarbiausia važiuojančio automobilio dalis vis dar yra vairuotojas.
A.Juknevičius pataria sumontavus žiemines padangas ir pasnigus išbandyti pasikeitusias sąlygas aikštelėje ar kitoje vietoje, kur nėra eismo. Pavyzdžiui, užtenka įsibėgėti iki leistino greičio ir, įsitikinus, kad iš paskos niekas neatvažiuoja, nuspausti stabdį – taip galima įvertinti, kaip pasikeitė stabdymas, lyginant su vasara.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pabrėžia, kad dažniausia tragiškų eismo įvykių priežastis yra viršytas saugus greitis. Jis toli gražu ne visada sutampa su leistinu greičiu – saugus greitis priklauso nuo vairuotojo patirties, jo automobilio galimybių ir kelio dangos būklės.

Pėstiesiems pasikeitimų – ne ką mažiau
Kartais gali atrodyti, kad žiemą eismo situacija pasikeičia tik transporto priemonių vairuotojams, tačiau pėstiesiems sezonas įtaką daro ne ką mažiau. Kone pagrindinis dalykas – mažėjantis matomumas keliuose, ilgesnis tamsus paros periodas. Prie to pridėjus lietų, pėstieji, jeigu nedėvi atšvaitų, vairuotojams tampa beveik nematomi.
„Pagrindinė problema yra ta, kad pėstieji vis dar nesuvokia matomumą gerinančių priemonių svarbos. Visi galvoja, kad nelaimė atsitiks kitam, tačiau toks įsitikinimas prie gero nepriveda“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Jis teigė, kad pėstieji neretai pasirenka blogą kelio pusę. Pėsčiasis visada turi eiti priešinga eismo judėjimui kryptimi – taip jis pirmas pamato atvažiuojančias transporto priemones ir gali pasitraukti joms iš kelio. Lietuvoje ne vienas pėsčiasis yra žuvęs vien todėl, kad pasirinko netinkamą ėjimo gatve pusę ir automobilio vairuotojas jį pastebėjo per vėlai.

Kita problema, pasak V.Pumpučio, yra neteisingas atšvaitų naudojimas. Jie turėtų būti prisegti tokiose vietose, kad juos apšviestų atvažiuojančių automobilių žibintai. Jeigu atšvaitas pririštas prie striukės, jis turėtų kabėti ties keliais. Jeigu jis juostinio tipo, turėtų būti apvyniojamas kuo arčiau riešo.
Susisiekimo ministerija kiekvienais metais išdalija šimtus tūkstančių atšvaitų, tačiau niekas neprieštarauja, kad šviesą atspindintys elementai išsaugojo ne vieną gyvybę.

Pėstieji turėtų atkreipti dėmesį ne tik į padidėjusią atšvaitų naudojimo svarbą – jiems ne ką mažiau aktualu įvertinti kelio dangą. Pavyzdžiui, einant per perėją, automobilis vasarą sustos kur kas greičiau nei žiemą.
Ne mažiau lemia ir jo padangos. Daug lietuvių vis dar naudoja dygliuotas padangas, kurios miesto sąlygomis, per šlapdribą ar ant sauso asfalto, yra mažiau saugios už paprastas žiemines – jų stabdymo kelias kur kas ilgesnis.

Kaip ribojamas greitis Ispanijos keliuose? Ar Švedijoje dviratininkas privalo dėvėti šalmą?  Nuo šiol tokią informaciją atostogautojai ras greitai. Ją paruoštą naudoti jie gaus išmaniajame telefone įsidiegę Europos Komisijos programėlę Going Abroad. 22 kalbomis veikianti programėlė tinka „iPhone“, „iPad“, „Google Android“ ir „Microsoft Windows“ prietaisams. Be svarbiausios informacijos apie eismo saugą visose ES šalyse, programėlėje taip pat veikia viktorina ir atminties lavinimo žaidimas, kad ilgoje kelionėje keleiviai nenuobodžiautų. Žinoma, programėle neturėtumėte naudotis vairuodami – tegul informacijos ieško keleiviai arba raskite ją patys sustoję pailsėti.

Programėlės informacija aprėpia visas su didžiausia avarijos rizika susijusias temas, įskaitant greičio ir alkoholio vartojimo ribas, šviesoforus ir mobiliųjų telefonų naudojimą. Programėle automobilių vairuotojams primenamas įpareigojimas segėti saugos diržą, dviratininkams ir motociklininkams – dėvėti šalmą.

Programėlės išleidimo laikas suderintas su vasaros atostogomis, nes liepos ir rugpjūčio mėnesiais kelių avarijose žūsta vidutiniškai daugiausiai žmonių – apie 50 proc. daugiau nei šiuo atžvilgiu saugiausią vasario mėn.

Per pastaruosius metus ES eismo saugos srityje nuveikta daug. Nuo 2001 iki 2010 m. avarijų ES keliuose aukų skaičius sumažėjo iš viso 43 proc. Nuo 2010 iki 2013 m. šis rodiklis sumažėjo dar 17 proc.

Strateginis tikslas – nuo 2010 iki 2020 m. eismo nelaimių aukų skaičių sumažinti per pusę ir sutelktomis ES pastangomis siekti, kad sužalojimai eismo įvykiuose būtų kuo mažesni. Nauja eismo saugos informacijos programėlė yra viena iš daugelio kitų ES lygmeniu įgyvendinamų eismo saugos priemonių.

Šaltinis:europa.eu

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo prieš metus priimtos saugaus eismo įstatymo pataisos. Punktai, kurie keitėsi, išskirti užrašu [NUO 2014-07-01]

Tokios aplinkybės kaip intensyvus eismas ir pavojus kur nors pavėluoti dėl eismo spūsties gali pakelti kraujo spaudimą ir sukelti nemažai rimtų sveikatos sutrikimų. Siekiant suvaldyti įtampą, galima pasinaudoti tam tikrais atsipalaidavimo metodais, bet pirmiausia reikia vengti pavojingų situacijų kelyje.

Vairuoti eismo spūstyje reiškia vairuoti sudėtingomis sąlygomis, kurios reikalauja apdairumo ir atsargumo.